sutupėti

sutupėti
sutupė́ti, sùtupi, -ė́jo 1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi 1. | refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susìtupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada palesysim Ps. Mažu tas žąsiukas būt susitupė́jęs? Alk. O, koks tu jau susitupėjęs! Pd. Atnešiau nesusitupė́jusius vištukus, tai ir negaluoja Mrj. ^ Vaikščioja apsiblausęs kap nesustupėjęs ančiukas Kpč.refl. dar kiek patupėti, padėjus kiaušinį: Sudėjus vištai kiaušį, nevaryk, leisk jai sustupė́t Rod. 2. NdŽ žr. ištupėti 2: Kuršininkas keletą savaičių tupėjęs [ant gurklo] ir nieko nesutupėjęs I.Simon. 3. refl. NdŽ, 1, J.Jabl, Kair, Slm tapti vykusiu, subrendusiu, sunormalėti: Kai išaugs, i susitupės Sdb. Nugi žmogus susìtupi par ilga Mžš. An senatvę sustupė́jo žmogus Šmn. Nieko tokio, susitupė́s su laiku Brs. Kol vaikesai susìtupa, praeina laiko Krš. Pabuvęs gal sustupė̃s Tr. Kai sieks protelio, tai susitupės LTR(Ds). A, jis man atrodo toks nesusitupė́jęs: nei jis ką išmano, nei su juo kas skaitosi Lkč. Vyras turės daug vargo su ja: ji tokia dar nesusitupė́jusi Grz. 4. refl. Žl prk. pasveikti, pasitaisyti, sustiprėti: Kad man sustupė́t iš šitos ligos, tai daugiau nieko nenorėčiau Švnč. Nenusimink, kai išeisi oran ant saulės, tai ir susitupėsi Ds. Da, žiūrėk, sustupės boba, regis, jau kai pažiūri – reikia mirt Ktk. Kažin a ta baba susitupė́s, a nusitupės Krš. 5. refl. NdŽ nusistoti, aprimti, apsiprasti, įsigyventi: Bėgo bėgo nu vienas kito i susitupė́jo [vyras su žmona] Klm. Niekaip negali sustupėt žmogus, – kad ne šioks, tai toks nuopuolis Lkm. Taip negaliu susitupė́ti: į miestą ir į miestą šaudau šaudau Lk. Pirmiausia Frankas davė savo tautiečiui pailsėti ir susitupėti P.Cvir. | Būs gerai, viskas susitupė́s (reikalai susitvarkys), tik reik kantrybės Krš.sutvirtėti, suslūgti, sukietėti: Mūsų stuba jau susitupė́jus Vlkv. Kad velėna susìtupa, y[ra] kieta, gal vinį kalti Šts. 6. refl. prk. nusistoti, įstiprėti: Susitupė́jęs alus Šts. Per parą nuo supylimo alus susìtupia bačkoj Pnm. Nesusitupė́jęs alus – liežuvį kerpa Ps. 7. refl. prk. susmukti: Tatai ta trobelė toki susitupė́jusi Žeml. \ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • sutupėti — vksm. Vištà viščiukùs sùtupi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutupėti — nutupėti, nùtupi, ėjo 1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupėti NdŽ. | refl. Š. 2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptupėti — aptupėti, àptupi, ėjo 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint). | refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj. 2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupėj[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk. 3. refl. apsibūti vienoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitupėti — atitupėti, atìtupi, ėjo KŽ, atatupėti Š, KŽ 1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius). | refl. Š: Biedna vištelė – atsitupėjo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž. | prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datupėti — ×datupėti, dàtupi (dàtupa), ėjo (hibr.) (ppr. ne ) intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupėta ta Vanda, bandą gano Krš. tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištupėti — ištupėti, ìštupi, ėjo 1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patupėti — patupėti, pàtupi, ėjo intr. 1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertupėti — intr. 1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] partupa, nebmušas Krš. 2. refl. ilgai tupint nuvargti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pratupėti — pratupėti, pràtupi, ėjo 1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupėdavo pašiurpusi ant palangės rš. 2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupėti skylę NdŽ. 3. intr. NdŽ, DŽ1, Dkš, Lp šnek. prabūti kur, pralindėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritupėti — pritupėti, prìtupi, ėjo 1. tr. priperėti: Kregždaitės lizduką pasdaro ir vaikynų prìtupi Pls. 2. intr. NdŽ, Ds šnek. pakankamai ilgai tūnoti: Moč, lipk vakarienės kurt, jaugi gana, pritupėjai ant pečiaus Ds.| refl. NdŽ: Prisitupėsi [kambaryje]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”